- riešutėlis
- riešutė̃lis sm. (2) BTŽ bot. smulkus neatsidarantis sausasis vaisius, turintis kietą apyvaisį (nucula): Sibirinių kedrinių pušų reikšmę labai padidina didelė jų sėklų – kedro riešutėlių – vertė rš. Balandinių vaisiai – riešutėliai, kartais uogos pavidalo, dažniausiai neatsidarą P.Snar. Šalavijo žiedo taurelėje užauga 4 kiaušinio pavidalo, tamsiai rudos spalvos riešutėliai J.Krišč. Karčiojo rūgties vaisius – tribriaunis riešutėlis, matiniu, šiurkščiai gauburiuotu paviršiumi rš.
◊ kvapíeji (žẽmės Trgn) riešutė̃liai bot. pievinė vingiorykštė (Filipendula hexapetala): Kvapiųjų riešutėlių ar neturit? Man nuo sukimo rodyjo Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.